[Koordinatės: 55.250033, 22.48074 (WGS)]

Pirmoji – ties Gauraičiais apšaudymo plotu turėjusi dengti nemažą Šešuvies upės vingį ar netgi pačią Gaurę.

Vietovės ortofoto

Vietuvės vaizdas

Šaudymo anga

Apšaudymo kryptis

Nebaigtas statyti, o jau griūva

Iš dešinio šono

[Koordinatės: 55.243925, 22.371427 (WGS)]

Antroji ties kelio vingiu iš Tauragės važiuojant link Kunigiškių. Pozicija beveik visa užpilta žemėm, atvira tik viena įėjimo pusė ir nepilnai samanom bei žolėm apaugęs stogas.

Vietovės ortofoto

Kelio vingis

Augmenija

Įėjimas

Galima apšaudymo kryptis, ventiliacijos angos (5 vnt.)

Tai, ką pamačiau ir užfiksavau vaizdo kamera sulipdžiau į trumpą filmuką. Tikiuosi patiks, nes turbūt tik dabar suvokiau kokia iš tiesų galinga yra gamta.

Be krūvos įdomiai atliktų nuotraukų ten buvo ir 10 Liepojos fotografijų padarytų 1920 ir 1930 metais. Autoriai Juris ir Girts Bukumiai (vienaskaita – Bokums).

[koordinačių neskelbsiu dėl jūsų pačių saugomo ir sveikatos]
[norintys negrįžti rašykit: donatas.zvirblis eta gmail.com ]

Eleja, «Двина» (8П763) tipo požeminė raketų bazė

R-12 raketa kraunama ant transporterio

Raketa prie paleidimo šachtos

Žadintuvas kaip tyčia nesuveikė, nes išsikrovė baterija, bet pajudėjom pačiu laiku ir jau prašvitus apie 8 valandą ryto buvome pirmo taško apylinkėse. Čia paaiškėjo, kad aklai GPS prietaisais negalima pasitikėti, nes, nors prieš kelionę radęs reikiamą keliuką, bandė mus paklaidinti.

Kelionei pasirinkome tikrai neblogą ir saugų laiką, nes visą savaitgalį laikėsi maždaug -20 – -15 laipsnių. Kodėl saugų? Nes daugelis aplankytų objektų yra avarinės būklės – apgriauti vandalų ir sprogimų – o tokiu laiku žemė įšalusi ir gruntas duoda papildomo tvirtumo.

Taigi, pirma stotelė – „Dvina“ tipo 4 šachtų kompleksas pritaikytas R-12U (SS-4 Mod 2 Sandal) raketoms. Veikė nuo 1964 m. Iki 1982 m. Apie šio konkretaus objekto istoriją negaliu nieko detalaus papasakoti, nes pats objektas anuo metu buvo itin slaptas.

Raketos galvutė tvirtinama prie korpuso

Šachtos skerspjūvis

Priartėje prie komplekso tolumoje pastebėjom įvariose vietose kylant baltus dūmus. Pirma mintis – kažkas labai anksti “darbuojasi”, tačiau priėjus arčiau pamatėm, kad iš įvairių angų veržiasi šilti garai – viduje pakankamai drėgna ir oro temperatūra aukščiau nulio. Patekti į vidų buvo ne taip paprasta, teko lįsti pro akmenim užverstą praėjimą. Viduje kaip ir rudenį jau aplankytoje “Misa” bazėje – viskas kas vertinga išlupta. Likusi tik nevertinga skarda ir vamzdžių atraižos likusios sienose po “stambiujų metalistų” invazijos. Tačiau netgi tokius likučius vietiniai vagys bando išlupti paprasčiausiai griaudami sienas arba atkasdami tai kas buvo likę po žeme. Apatinis aukštas sausas, tad galėjome pasiekti vieną iš paleidimo šachtų. Tikėtis bent įlįsti po kupolu buvo beprasmiška, nes be alpinizmo įgūdžių ir įrangos, pro aptarnavimo angas patekti į šachtą buvo neįmanoma. Laiptinė prie aptarnavimo lifto buvo apsemta…

Įdomumo dėlei galit peržiūrėti šį filmuką, kuriame rodomi sovietų raketinės gynybos “perliukai”, tokio ar panašaus kaip aplankytų objektų raketų startai.

Norintiems sužinoti daugiau apie tokio tipo raketų kompleksus siūlau peržiūrėti šias dvi nuorodas:
http://www.fortifikacija.lt/?p=1066 (“Šachtinis paleidimo kompleksas “Dvina”: projektavimas ir statyba”)
http://www.fortifikacija.lt/?p=1064 (“Šachtinis paleidimo kompleksas “Dvina”: karinė tarnyba”)

"Dvina" tipo komplekso prieigos

Įėjimas užverstas akmenimis. Ne drambliai - tilpom.

Viena viršutinio aukšto patalpų.

Patalpos per abu aukštus siena

Be grindų

"Draudžiama: mažinti nustatytą dyzel-generatoriaus techninės apžiūros darbų apimtį ir viršyti periodiškumą"

"Dėmesio! Surenkant filtrą įsitikinkite, kad po filtrų tvirtinimo elementų veržlėmis padėtos spyruoklinės poveržlės."

"Avarinis liukas"

Liukas į kuro perdavimo vamzdžių techninį tunelį.

Centrinis apatinio aukšto koridorius

Metalo vagių darbo vieta. Čia tunelis šakojasi šachtų link.

Tunelis link šachtos į šiaurės rytus.

Apsemta laiptinė į aptarnavimo liftą.

Paleidimo šachtos išorinis žiedas.

Apsemta šachta ir kupolo kraštas.

"Avarinis išėjimas"

Avarinis išėjimas prie šachtos.

Deguonies ir azoto saugykla.

Tervete antžeminio starto raketų bazė

Raketa ant paleidimo stalo ruošiama startui

Techinikos išdėstymas paruošiant startui

Į Tervete atvažiavome pakeliui praleidę antžeminio starto raketų bazę Augstkalnėje. Tervete įdomi tuo ir savaime aišku daugiau turistų čia atvyksta dėl savo parko su galybe skulptūrų ir atrakcijų vaikams bei savo gamtos grožio. Šalia vasaros estrados stovi didžiulis medinis apžvalgos bokštas. Nei parke nei bokšte mes nebuvom. Pasukom link mus dominusios bazės pakeliui pravažiuodami įprastą tokiems objektams karininkų daugiabutį, kurio blokai padengti mažom glazūruotom plytelėm. Sargo poste, tik įvažiavus į teritoriją, kažkas gyvena, sandėliuoja daržoves, augina kiemsargį šunį. Čia pat didelė aikštė ir dvi eilės garažų autotechnikai. Kiek toliau radome angarus, garažus, keletą kitokių statinių. Iki aikštelių neprivažiavom – kelias neįveikiamas mano automobiliui, o ir nebuvo ko, nes žiemą nieko nebūtume pamatę. Čia dar sugrįšim.

Apie bazę: gana įdomaus išplanavimo SP6 antžeminio paleidimo kompleksas R-12 (SS-4 Sandal) raketoms. Veikė nuo 1960 m. Iki 1982 m.

Prie "Tervete" bazės įvažiavimo

Angaras

4/4

Sunkios durys

Garažai

3

Dar vienas apie 100 m ilgio angaras

4/3

Sluoksniai

Slėptuvė 5

"Spartak"

Vainode, «Чусовая» (8П765) tipo požeminė raketų bazė

3-jų šachtų komplekso aptarnavimo schema

„Chusovaya“ tipo trijų šachtų kompleksas R-14U (SS-5 Mod 2 Skean) raketoms. Kaip ir “Dvina” tipo kompleksai buvo pradėti projektuoti 1960 m., o 1963 m. pradėti statyti. Skirtumų labai nedaug, pagrindinis – tik trys paleidimo šachtos, tačiau ir raketos buvo kitos. Apie įrangą nežinau. Viduje išoriškai į akį krito kitokio tipo laiptinės, kurių mūsų apsilankymo metu jau nebuvo.

Bazės teritorijoje kažkada stovėjo nemažai statinių aptarnaujančiam personalui, iš jų dabar telikusios plytų krūvos ir kelios plikos sienos. Raketas aptarnaujančių mašinų ir transporterių garažuose dabar laikomos daržovės, čia kelius sniege pramynusi vietinė fauna. Patekti į šachtinį kompleksą vėl nebuvo lengva, šį kartą teko šliuožti pro siaurą tarpą, nes įėjimas užverstas žemėmis. Viduje paslampinėjom tik viršutiniame aukšte, nes visos laiptinės išardytos.

Judėdami toliau, bazės teritorijoje, kiek toliau nuo kitų statinių aplankėme nemažą vieno aukšto komandinių punktą po žeme. Viskas, ką radome, tai tik galybės suskaldytų aštrių plytų, nes kažkam prireikė išdaužyti visas pertvaras.

Įėjimas užbertas žemės sluoksniu. Vėl tilpom.

220V

Laiptinės nebėra

Elektros įrangos patalpa.

Nieko nebeliko...

Langas į šviesą

"Begalvis"

Generatoriaus nė kvapo nelikę...

Kupolas

Automašinų garažas

Beveik tvirtos sienos

Elektros pastotė?

"Dirbti čia"

"Įžeminimo kontūras patikrintas: 1984-02-23, varža - 2,5 omai"

Priešgaisrinis rinkinys.

Angaras (kas liko)

Komandinis bunkeris

Išgriautos pertvaros

Raštelis...

...

Išgriautos pertvaros

Koridorius

Embute (Nikrace) požeminė raketų bazė ir pirma naktis Liepojoje

Ir taip trumpa žiemos diena perlipo į antrą pusę kai galų gale privažiavom paskutinį pirmos dienos objektą – „Chusovaya“ tipo trijų šachtų kompleksą R-14U (SS-5 Mod 2 Skean) raketoms. Bazės teritorijos išplanavimas visiškai skirtingas nei prieš tai aplankytoje Vainode, bet šachtinis kompleksas toks pats. Teritorijoje, kiek atokiau, už pelkėtos pievos kažkada buvo gyvenamasis kvartalas, kurio belikę tik kiauri sienojai. Kiti pastatai, angarai panašios būklės. Tik šįkart į požeminę, svarbiausią dalį patekom tarsi mūsų jau būtų laukę – įėjimas aiškiai matomas ir niekuo neužverstas. Viduje situacija prastoka. Vėl išmontuotos visos laiptinės, apatinis aukštas kiek apsemtas ir užšalęs ~5-10 cm ledo sluoksniu.

“Papiešę” prožektoriais pajudėjom link Liepojos, stabtelėjus pakeliui paaiškėjo, kad sugedo mūsų automobilio bagažinės užraktas – prie viešbučio gavom daiktus traukti per saloną. Prieš ramiai ištiesiant kojas apsukom ratelį aplink Liepoją, pervažiavom vasaros pabaigoje baigtą remontuoti pasukamą O. Kalpaka tiltą. Tikėjausi nufilmuoti tiltą besisukantį, bet turbūt žiemą jis sukiojasi tik ypatingais atvejais, nes laivų judėjimas mažesnis. Nors ir pasitikrinom tilto uždarymo grafiką, mums būnant Liepojoj tilto nematėm kitokioj pozicijoj. Nakčiai apsistojom “Fontaine Royal” viešbuty (man tai jau 3-as kartas), kurio klubas prieš pat naujus metus sudegė, bet gudrūs šeimininkai linksmybes perkėlė į viešbučio priestatą. Tiesą pasakius, pirmą naktį ramybės nelabai turėjom…

Svetingas įėjimas

..iš vidaus

Laiptų nebėra

Elektrinės įrangos patalpa

Dienos šviesos lempų šviestuvas

Pakaba - vinis

"Apdirbom" patalpą prožektoriais

Iš angaro

O. Kalpaka tiltas

Šv. Nikolajaus cerkvė

Poilsis uoste

Sudegęs klubas

Gorškovo vila arba reportažas iš vaiduoklių gyvenimo

Apie šį objektą jau buvau trumpai užsiminęs pasakojime iš 2009 metų žiemos kelionės į Liepoją. Šį kart informacijos jau turiu daugiau, o ir šnypščiančių balionų nebepasitaikė.

Šiek tiek istorijos. Po II-ojo pasaulinio karo Liepoja knibždėte knibždėjo įvairiausių karių, čia visa šiaurinė miesto dalis buvo apstatyta kareivinėmis, sandėliais, pakrantės, zenitinėmis baterijomis ir t.t. 1950-ųjų pradžioje čia (miškuose į šiaurę nuo Karostos link šiaurinės tvirtovės) buvo pastatytas atsarginis (apsaugotas) Baltijos laivyno komandinis punktas (AKP), daugiau žinomas kaip Gorškovo vila. SSRS karinio jūrų laivyno vadas admirolas Gorškovas dažnai atvažiuodavo į šią ramią vietelę Baltijos jūros pakrantėje. Šalia AKP admirolui pastatė jaukų kotedžą.

Lendam vidun. Situacija kiek geresnė nei komandiniam punkte Vainode, bet ir čia išnešta ir išlupta viskas, kas įmanoma. Ilgas koridorius su galybe patalpų abiejose pusėse daro lankstą, pasisuka, kol prieini laiptus aukštyn, bet ne į išorę, o į dar kitas patalpas. Galų gale atrodo iš dalies prarandi nuovoką kurioje vietoje esi lyginant su tuo ką matai žemės paviršiuje. Tikrai įspūdingo dydžio požeminis kompleksas. Kitoje pylimo pusėje, už įėjimo į AKP yra kažkas panašaus į katilinę-generatorinę, kurios gale radom skylę sienoj į, greičiausia, AKP, kurią pramušė metalo vagys. Kurioj vietoj ta skylė išlenda į APK taip ir “nesurišom galų”. Akys užkliuvo už nupjautų nešančių perdangos sijų – pavasarį čia tikrai turėtų būti nesaugu.

Čia pat už gero 100 metrų dar vienas pylimas, gerai matomas aeronuotraukose. Jame ilgas koridorius su dviem nedidelėm patalpom ir ventiliaciniu koridoriumi aplink jas. Nenoriu spėlioti paskirties, galbūt vėliau sužinosiu, nuotraukoje pavadinau tiesiog “požeminiu sandėliu”.

Požeminis komandinis punktas

ilgais koridoriais...

Arkos

Patalpa

Koridoriai

Laiptinė

Mediniai laiptai

Durys

Šviestuvas

Katilinė - generatorinė?

Viduje

Požeminis sandėlis

Ventiliaciniai koridoriai

Gėlė

Baltijos pakrantė prie stacionarios baterijos Nr.3

Beieškodami buvusios šaudyklos patraukėm į pajūrį “pasikultūrinti” ir aplankyti garsiosios, filmuose įamžintos Baterijos Nr.3.

Štai ištrauka, kurioje matosi netgi siaurų bėgių traukinukas kadaise iš tiesų čia riedėjęs.

Neaiškios paskirties statinys

Viduje - spintelė

Pajūris į 3-ios baterijos pusę

Pora

Bunkeris 3-ios baterijos šiaurinėj daly

Užrašai

Paminklas ant bunkerio viršaus

Pamatus plauna jūra

3-ios baterijos likučiai

Ledo karalystė

Salos

Langas

Komanda

3-ia baterija ir šiaurinis molas

...

Sandėlių zona

Pirmiausia aplankėm vienintelį taip gerai išlikusį parako sandėlį, “apipiešėm” jį savo prožektoriais. Tada apsukom ratą aplink Beberlini ežeriuką, kirtom kampą Karostos ir privažiavom pelkėtą ir miškingą “sandėlių zoną”, kur buvo saugoma amunicija. Teritorija gan didelė ir žiemos metu sunkiai pravažiuojama, aplankėm tik vieną kampą, kur buvo pastatyti didesni požeminiai/apsaugoti statiniai. Vieno sandėlio nepriėjom – palauks geresnių laikų.

Ledinė raidė

Didžiuliame parako sandėlyje

Tunelis į smėliu užverstą požeminę saugyklą

Lediniai "stalagmitai"

Nedidelė požeminė slėptuvė

Dirbtuvės

Viduje

Amunicijos saugykla

"Menininkų" darbas

Saugyklos viduje

91

Pastatas povandeninių laivų uoste

Karostos dalies, statytos caro Aleksandro III laikais, architektūra be galo nuostabi ir tuo pačiu tvirta. Išstovėję tiek metų pastatai vis dar stovi kaip nauji, neskaitant vandalų padarytos žalos. Gaila, neturiu žinių kiek šiam rajonui kliuvo per Luftvafės antskrydžius antrojo pasaulinio karo metu.

Pasivaikščiojus po vieną iš apleistų pastatų nuvažiavom prie mažojo pietinio Karostos molo palydėti saulės, bet dėl šalto vėjo (prisiminkim, kad ir temperatūra tokia, kad snarglys bemat pavirsta į ledą) saulę jūron skandinau vienas – kolegos mieliau šildėsi automobilyje.

Baigėsi dar viena diena.

Siena iš povandeninių laivų akumuliatorių

Pastatas prie karinio uosto

Teritorija saugoma šunimis

Durys

Koridoriai

Skliautai

Paskutiniai saulės blyksniai

Laiptinė

Prausykla

Pasiėmė ir paliko

Vaizdas iš Zemitāna gatvės

Paminklas "povandeninininkams"

Griuvėsiai prie pat uosto

Užšalusi pramoninio uosto įlanka

Saulėlydis

Redans ir pavojingi radiniai

Nors čia jau esu buvęs, nutariau kolegoms parodyti šią, vieną iš carinės Liepojos tvirtovių prie užžėlusio Tosmares ežero. Bevaikščiodami po patalpas tarp nutrupėjusio nuo sienų betono ir šiukšlių aptikome keletą skeveldrų ir tris kolkas dar nežinomo modelio artilerinių sviedinių sprogdiklius. Kolega, profesionalus išminuotojas, paklaustas kas atsitiktų, jei vienas jų rankoje detonuotų atsakė paprastai: “Nutrauktų ranką.”

Tvirtovė "Redans"

Tvirtovė "Redans"

Kulkų žymės ar nuo šalčio susprogęs kalkakmenis?

Viduje

Puskaponierius

Viduje

...

Sprogimo apgadinta patalpa

Artilerinių sviedinių sprogdikliai

Skeveldros

Šaudymo angos

...

...

...

...

...

Centrinės tvirtovės griuvėsiuose

Pakeliui link centrinės tvirtovės stabtelėjom prie paminklo majorui Dedajevui.

Centrinėje tvirtovėje taip pat lankiausi praėjusią žiemą, bet dar kartą apsilankyti buvo ir smagu ir atradom prieš tai nepastebėtą nusileidimą į apatinį aukštą – paskutinės dvi nuotraukos. Beje kėdė tebebuvo savo vietoj, jei kas lankysitės – palikit vietoj ♥

Paminklas generolui majorui Dedajevui

...

"Čia 1941 m. birželio 23 d. buvo mirtinai sužeistas 67-os šaulių divizijos vadas, generolas majoras N. A. Dedajevas"

Galingo sprogimo pasekmės

Gilyn

Ta pati kėdė, toj pat vietoj

Išsišakojimas

Autoportretas

Truputis dienos šviesos

...

2

Požemiuose

Kolegos

Baterija Nr. 6, pietinė tvirtovė ir kelias namo

Susikrovę mantą grįžimui į Lietuvą, trumpam stabtelėjom prie Baterijos Nr.6, o pietinėje tvirtovėje ilgu tuneliu nusleidome ligi kaponieriaus, kuris šiltu metu būna apsemtas.

Klaipėdoje pasivaikščiojom molu ir patraukėm namo.

Baterija Nr.6

Baterija Nr.6

Siauras tarpelis laiptams

Baterijos teritorijoje dabar - stadionas

Pietinė tvirtovė

Kaponieriaus link

Šiltu metu kaponierius apsemtas

Be komentarų

Kalkės

Šaudymo anga

...

...

...

Klaipėda

Laivas grįžta į uostą

Molas

Permatomas traukinys

[koordinatės: kai kurie objektai itin pavojingi gyvybei, tikslios koordinatės tik klausiantiems asmeniškai]

Kelionę kaip jau tampa įprasta pradėjome 05:00, mūsų ekipažas, kurį sudarė aš ir senas draugas Aurimas, pajudėjo iš Vilniaus ir tik išaušus pasiekė pirmąjį kelionės tašką – požeminę raketų bazę “Misa”.

Šiek tiek dėl koordinačių. Jų neskelbsiu, nes lankytis ten lankytis nepatartina ir pavojinga gyvybei. Jei vis tik nusprendėt aplankyti tokį objektą, nedarykite to vieni, turėkit keletą prožektorių ar bent atsarginių elementų, vandens ir maisto. Elkitės ramiai, protingai ir atsakingai.

Pakeliui mus pasitiko perspėjantis ženklas, kad tai buvęs karinis objektas ir lankymasis pavojingas gyvybei. Išvaikščioję išraustą teritoriją, apšniukštinėję visus kupolus niekaip neradome įėjimo ir tik susiruošęs judėti tolyn panosėj pastebėjau apaugusį įėjimą. Raketų bazė visiškai identiška Plokštinės bazei netoli Platelių ežero – keturios šachtos raketų paleidimui (yra panašaus planavimo bazių su trimis šachtomis, pvz. “Vainode”). Vienintelis skirtumas – bazė apleista ir visai įmanomais būdais išniekinta vietinių metalo vagių. Dyzelinis generatorius ir kuro cisternos nesivarginant ištempti tiesiog atkasus ir išgriovus išorinę sieną. Šachtų deja nepavyko pasiekti, nes metalinių grindų skydų nebėra, be tinkamų batų klampoti apsemtu koridoriumi nesinorėjo.

Apie naudotas raketas. Raketos tipas SS-4 Sandal (NATO) arba R-12U, pradėtos gaminti ir testuoti 1961-1963 metais. Pirmas raketos bandymo skrydis atliktas 1961 m. gruodžio 30 dieną, į ginkluotę įtrauktos 1963 gegužės 30 d. Raketos ilgis 18,6 m, su galvute – 22,1-22,77 m, skersmuo 1,65 m, svoris paleidimo metu 41,7-42,2 t, kuro svoris 37 t, skrydžio nuotolis 1800-2000 km.

Kitas taškas – antžeminė raketų bazė “Zalite”. Teritorijoje įsikūrusios kelios įmonės: lentpjūvė, kopūstų rūšiavimo cechas ir dar kažkas. Teritorija gan didelė, sandėliai naudojami kitiems tikslams, raketų paleidimo aikštelės apleistos, metalas nurankiotas.

Įdomumo dėlei pateiksiu ištrauką iš “Antžeminių ir šachtinių BVNR R-12 kompleksų kovinės parengties gradacijos ir reikalavimai“:

Parengtis Nr.1 (viso – 4, aut. past.) - “Pilnoji”:
Visa įgula turėjo būti koviniuose postuose. Technika stovėjo pozicijose, raketos – šachtose ir ant paleidimo stalų su prijungtomis pirmomis pirmosios salvės galvutėmis ir sumontuotais giroprietaisais. Pajungti kovinės galvutės šildymo ir sprogimo režimo (antžeminis arba oro) valdymo kabeliai. Antrosios salvės kovinės galvutės pakrautos ant transportavimo mašinos 8M257. Į valdymo sistemą įvesti visi reikalingi duomenys, atliktas raketos nutaikymas. Raketose paruošti visi kuro komponentai, išskyrus uždegimo kurą (32 kg). Garantinis laikotarpis – ne daugiau nei 30 parų. Apskaičiuotas pasiruošimo startui laikas – 22 minutės.

SS-5 Skean vidutinio nuotolio balistinės raketos

Raketa leidžiama į paleidimo šachtą

Raketa prie paleidimo šachtos

Šachtos skerspjūvis

Kuro cisterna

Keltuvas raketai pastatyti

Raketa be galvutės

"Buvęs karinis objektas. Pavojinga gyvybei"

radybų - grybų

kupolas jau niekada nenuvažiuos...

"žemdirbių" darbas

apnuoginta siena

taip įėjimas atrodė prieš keletą metų

...o taip - dabar

be plano - niekur

ką paliko metalo vagys...

dyzelinio generatoriaus patalpa

laiptinė komplekso gale

viršuje - langas į generatoriaus patalpą

pasidarbavo iš peties

elektros pastotė

įėjimas į kuro saugyklą iš kuro pompos patalpos

vienas iš kelių patekti į raketų šachtas

per čia išvilko kuro cisterną

laiptinė raštinės korpuse

tokiems išbandymams nebuvom pasiruošę. šachtų nepasiekėm

Zalite

koliažas prie budėtojo posto

koliažas prie budėtojo posto

koliažas prie budėtojo posto

koliažas teritorijoje

koliažas teritorijoje

paskaityk besivalydamas batus

kopūstų laukai

starto pozicija

kopūstų konteineriai

angaras

Kolka. Mazirbe. Olmani (Краснофлотская – береговая батарея № 456)

Po apsilankymo šaltojo karo metus primenančiuose objektuose patraukėme tolyn link Rygos įlankos ir pačios Baltijos jūros. Pakeliui, neprivažiavę uostamiesčio Roja, stabtelėjome numalšinti alkį vaizdingame įlankos paplūdimyje. Trumpam užsukome į Kolkos iškyšulį, kur, kaip pastebėjau, kranto linija pasislinko apie 30 metrų į rytus.

Pajudėjome žvyrkeliu link Ventspilio ir gerokai nustebome – beveik visa ~60km žvyruota atkarpa jau kruopščiai išasfaltuota. Dar vienas trumpas stabtelėjimas užlipti į mano pamėgtą pakrantės stebėjimo bokštelį Mazirbe kaimelyje. Paradoksas – šioje gyvenvietėje yra nedidelės laivų kapinės, tačiau ir šį kartą aš jų neradau. Kitą kartą tikrai rasiu – jau nustačiau tikslią vietą.

Gerą pusvalandį ieškojom Lielirbės pakrantės baterijos Nr.100, bet ir vėl nesisekė. Palikom vizitą kitam kartui – tikslią vietą nustačiau grįžęs.

Ir pagaliau niekuo neišsiskiriantis miško keliukas mus nuveda į Olmani, dar kitaip Краснофлотская, su ilga, įdomia ir galbūt jaudinančia istorija.

1940 m. čia buvo įrengta laikina baterija su 130-mm pabūklais. 1941 m.  ji buvo susprogdinta. Nuo 1945 m.  sausio iki gegužės mėnesio Olmani buvo okupuotas vokiečių. Po išvadavimo senos baterijos vietoje vėl buvo sumontuoti keturi 1898 metų gamybos Kane tipo 152mm pabūklai. Vietovė buvo pavadinta Краснофлотская. 1952 metais vienas po kito atvyko du statybininkų batalionai, vieną batalioną sudarė 7 karininkai ir dar 500 žmonių. Birželio mėnesį jie pradėjo statyti naujo tipo bateriją su 1939-1944 m. projektuotais ir tik 1945 m. serijiniu būdu pradėtais gaminti artilerijos pabūklais MU-2. Metų pabaigoje jau buvo baigti visi pagrindiniai betonavimo darbai, o 1953 m. pabaigoje baigtos montuoti visos inžinerinės ir artilerinės sistemos. 1955 metais baterija pilnai funkcionavo ir atlikinėjo pakrantės sargybą. Pirmieji taiklumo bandymai buvo puikūs – 12 salvių paleistų į jūroje velkamą taikinį kliudydavo 11 kartų. Užbaigus naujos baterijos statybą gana sunkiai be tinkamos technikos, naudojant tik domkratus ir traktorių buvo išmontuota sena Kane tipo baterija ir geležinkeliu išvežta į Ventspilį.

456 pakrantės baterija karinę pakrantės sargybą vykdė iki 1975 metų. Dar tų metų lakričio 9 d. buvo paskelbtas  kovinė parengtis, kada karinio laivo “Стремительный” įgula sukilo prieš Brėžnevo režimą, bet nei vienas šūvis nebuvo iššautas, laivą neutralizavo subombarduodami iš oro. Po to baterija buvo užkonservuota ir palikta saugojimui. 1993 metais sovietų armijos kariai paliko Olmani ir netoliese esančią Lužnią išsiveždami tik sprogmenis, visa kita atiteko Latvijos savivaldai. Vienintelė MU-2 baterija čia išstovėjo tris metus, kol  1996 metais nebuvo supjaustyta ir išvežta į metalo laužą. Jurijus Melkonovas savo knygoje aprašęs pokalbį su “metalistais”, pjausčiusiais tik plazminiu pjūklu įveikiamus pabūklus, labai gražiai perteikė procesą: “Tirštas konsevuojamasis tepalas tekėjo tarsi ašaros”…

Nors 2003 metų nuotraukoje matome dar pakankamai tvarkingą takelį, tačiau mes radome visiškai užžėlusį, sunkiai pravažiuojamą miško keliuką. Kareivinių pastatas jau sudegintas vandalų, tebestovi tik išorinės sienos. Kiek geriau išlikę tai, kas liko po metalo ir viso kito gėrio vagių, mat pati baterija ganėtinai užmaskuota žalumos. 456-a baterija tikrai verta apsilankymo, o dar labiau būti išsaugota bent tokiame stovyje kokiame mes ją radome apsilankydami.

Rygos įlankos paplūdimys tarp Kaltene ir Roja

Radiolokatorius Kolkos rage

Paminklas žuvusiems jūroje

Griuvėsiai

Pustomas smėlis

Paplūdimys ne mažėja, o didėja

Pakrantės stebėjimo bokštelis Mazirbe miestelyje

Aukštyn

Vaizdas į paplūdimį

Vaizdas žemyn

Metalas

Netikslus žemėlapis orientavimuisi

Kareivinės 2003 metais

Kareivinės 2009 metais

Sandėliai

Be komentarų

Kieno šimtmetis?

Kad būtų aišku

"Priešlėktuvinė gynyba"

Komandinio punkto ryšio ir sąsajos kabinos АСУ "Сенеж" dėžė

Sandėlio žurnalas aprangos išdavimui

Kuro ir tepalų sandėlis

Sandėlio viduje

Budinčio bokštelis nelabai pastebimas

Įėjimas į patalpas prie pabūklo

Budinčio bokštelis

Budinčio bokštelio viduje

152 mm pakrantės artilerijos įrengimas MU-2

152 mm pakrantės artilerijos įrengimas MU-2

Deja, neliko nei kvapo

Sviedinių (kairėje) ir parako užtaisų (dešinėje) padavimo koridoriai

Pabūklo ašies apatinė dalis

skerspjūvis

Atsarginis išėjimas

Artilerinio bloko schema

Parako užtaiso transporterio anga

Pagrindinis koridorius

"Degtukams ir ginklams" - neįsivaizduoju kas tai

Priešgaisrinis stendas

Vadovaujančio karininko kambarėlis

Gultai 8 vietų poilsio kambaryje

Ventiliacinės kameros fragmentas

Anglių saugyklos liukas

Mini katilinė

Įėjimas ir budinčio bokštelis

Vieniša kėdė inžineriniame bunkeryje

Gultai

Dėžė

Išvietė

Drėgna

Puikus stalas

"Aгрегатная"

Inžinerinio bunkerio koridoriai

Šviestuvas

...

Elektros instaliacija

Spalvos

Įėjimas į komandinė bunkerį ir tolimačio bokštelį

Tolimačio bokštelis

Tolimačio bokštelis

Improvizuota laiptinė

Ginklų stovas

Kopėčios į tolimačio bokštelį

Nakvynė ir pusryčiai Lužnioje (40-a stacionari pakrantės baterija)

Diena artėjo į pabaigą, reikėjo ieškoti nakvynės. Nusprendėm pavažiuoti iki Lužnios, kurios istorija gana ilga ir įdomi. Temo labai greit, susiradom nuošalesnę vietelę už lokatoriaus pylimo, šalia buvusio 130-mm pabūklo kiemelio. Prisirinkom kiek įmanoma daugiau sausų medžių iš aplinkinio miško, pasiruošėm malkų. Sukūrėm saugią laužavietę ir besišnekučiuodami, pavalgę karštos vakarienės sulaukėm visiškos tamsos ir sąlyginos tylos su jūros ošimu ir pavieniais šunų amsėjimais iš retų kaimyninių kiemų. Ryte laukė nemaža ekskursija.

1940 m. vasarą čia prasidėjo pirmieji 40-os pakrantės baterijos statybų darbai. Buvo numatytos keturios pozicijos 130-mm pabūklams Б-13. Baterija buvo statoma pagal specialią monolitinių (vieno liejimo) fortifikacinių įrenginių technologiją, betono gamybai naudojamas “400 markės” aukštos kokybės cementas. Labai panašios pozicijos planą pamatysite nuotraukoje. 1941 m. birželio 22 d. 40-oji pakrantės baterija Lužnioje buvo baigta statyti ir pasiruošusi vykdyti karines užduotis – neleisti priešo laivynui prasibrauti pro Irbenės sąsiaurį į Rygos įlanką ir sustabdyti galimą priešų desanto išsilaipinimą.

1950 m. SSRS pakrantės apsaugą pradėjo 130-mm mobiliosios CM-4-1 parankos velkamos vilkikais. Pirmoji tokia baterija buvo įkurta Lužnioje, kur buvo numatytos kelios ugnies pozicijos. 1956 m. buvo išfomuota legendinė 343-ia baterija Ezelio saloje, o kad vardas nedingtų jį suteikė naujais mobiliai baterijai.

1958 m. Baltijos jūra buvo paskelbta taikos jūra ir prasidėjo stacionarių baterijų išmontavimas, neaplenkęs Lužnios. II-ojo pasaulinio karo baterijos įrangą išmontavo ir geležinkeliu per Ventspilį išvežė į Tolimuosius Rytus į Kiniją. 1960 m. 343-ia mobili baterija buvo išformuota, o pabūklai parduoti Egiptui, kur jie įtraukti į ginkluotę iki šiol.

Pakrantės artileristus pakeitė 10-as pakrantės apsaugos raketinis-artilerinis pulkas. Raketoms kopų zonoje buvo paruoštos surenkamos betoninės aikštelės. Pirma senos 40-os baterijos pozicija buvo užpilta ir ant kalnelio pastatytas radiolokatorius (prie jos mes nakvojome – aut. past.), antroje pozicijoje įsikūrė atsarginis komandinis punktas. 1963 m. karibų krizės metu raketas išsiuntė į Kubą, tačiau po 2-jų mėnesių ilgų kelionių jos grįžo.

1993 m. sovietų kariai paliko Lužnią, kurios likimas toks pats kaip ir prieš tai aplankytos 456-os baterijos.

Pakrantės baterijos žemėlapis prie Lūžņa gyvenvietės

Vokiškas pozicijos plano atitikmuo

Jurijus Melkonovas prie 130-mm artilerijos pabūklo

130-mm artilerijos pabūklas iš priekio

Baterijos ugnies valdymo punktas

Sunkusis artilerijos vilkikas

Patranka SM-1-4 kovinėje pozicijoje

Kariai valtyje

Raketinis-zenitinis kompleksas S-125

Priešlaivinė raketa KS-1

Besiruošiant nakvynei

Pozicijos kiemelis su sutvirtintu pylimu

Perdarytas įėjimas į bunkerį

Siena įėjimo koridoriuje

Sovietinio "linoleumo" plytelių likučiai

Langelis amunicijai perduoti

Langelis amunicijai perduoti

Langelis amunicijai perduoti

2-a pozicija

2-os pozicijos kiemelis

Retas radinys - metalistų nenuluptos durelės

Amunicijos perdavimo į kiemelį anga

Įėjimas į 2-os pozicijos bunkerį

"78 lapkritis"

Ventiliaciniai įrengimai

Amunicijos perdavimo stalelis

Amunicijos perdavimo stalelis iš kitos pusės

Ventilis

Sovietinio maskavimo ypatumai

4-os pozicijos kiemelio prieigos

Šaltojo karo metu perdarytas kiemelis

Perdarytos amunicijos perdavimo angos

Bunkerio viduje

Dokumentų lentyna

Ginklų stelažas

"Raketinių" karių reikmėms perdarytas amunicijos perdavimo mechanizmas

Tolimačio bokštelis

įėjimas

Likučiai

Elektros prietaisų stendas

Tepalai

Kas liko

Kariai turėjo ir pramogų

Įėjimas į keistą sandėlį

Grindinys gerą pusmetrį paaukštintas

Priestatas automašinoms prie 3-ios pozicijos

Prašmatni salė

Durys

Amunicijos perdavimo mechanizmas

"Nerūkyti! Nešiukšlinti!"

Komfortas ir griuvėsiai Irbenės miestelyje

[koordinatės: N57°33'11.92" E21°51'16.09"]

Nieko nežinantiems trumpai nušviesiu, kuo ypatinga Irbene. Čia upės Irbe pakrantėje septyniasdešimtaisiais buvo įkurtas slaptas radiolokacijos centras “Звездочка” (“Žvaigždutė”) sudarytas iš trijų radiolokatorių, kurių didžiausio lėkštės skersmuo 32 metrai. Centras buvo naudojamas palydovų, povandeninių laivų, karinių bazių signalų perėmimui, palydovų sekimui ir palydovinio ryšio palaikymui. Į miestelį buvo galima patekti ir iš jo išvykti tik su specialiu leidimu, tad čia gyvenusiems šimtams karininkų ir jų šeimoms buvo sudarytos tikrai neblogos gyvenimo salygos. Jie tada turėjo ir mokyklą, parduotuvę, valgyklą, sporto ir koncertų sales, ir net gi pirtį su baseinu. Kaip bebūtų, žemėlapyje miestelis atsirado tik 1993 m. kai gyventojų čia neliko. Apgadintą radiolokatorių perėmė Latvijos mokslininkai, o miestelyje šeimininkauja vietiniai vagys baigiantys nugriauti ir parduoti viską kas turi kokią nors materialinę vertę.

Radiolokatoriuje dar kurį laiką vyks ekskursijos, vėliau žadama jas nutraukti, kad nebūtų trukdoma dirbantiems mokslininkams. Daugiau informacijos: http://www.virac.lv

Ekskursijos pradžioje mus pasitiko vietinių griovėjų komandos šuo, bet panaudoti atitinkamų priemonių neprireikė. Jis mus lydėjo visur, kur tik ėjome. Jei būsit Ventspilį, būtinai aplankykit ir Irbene radioteleskopą – tik ~30km kelio link Kolkos.

Kelias į apleistą gyvenvietę

Daugiabučiai

Skeletas

Koncertų ir sporto komplektas

Koncertų salės dekoracijos

Vaizdas iš operatorinės

Ano laikmečio žvaigždės

Juostos ir dokumentai

13

Rūbinė

Jungiklis

Staliaus kambarėlis rūsy

Garso kolonėlės nugarėlė

V. I. Leninas

Studija ir mus lydėjęs vietinis šunėkas

Maištaujantys šūkiai

Sporto salė

"Antresolė" daugiabuty

Pop-art

Radioteleskopas

Židinys rekreacijos komplekse

Pirtis

Vieniša kėdė

Baseinas

Ventspils gėrybės ir užmiršta 46-oji pakrantės baterija

Po beveik dvejų parų bastymosi miškais pagaliau kojas iškėlėme gyvenamoj vietovėj. Ventspilis labai tvarkingas miestas, visur švaru, o už automobilio stovėjimą nereikia mokėti. Tikrai puiki vieta su šeima ar draugais poilsiauti vasaros metu. Pavargusių Lietuvos pajūrio paplūdymių nebenorėtumėte prieiminti po kelių dienų čionykščiuose.

Pirma stotelė – niekuo neypatinga Ventspilio pilis prie uosto. Po to molas. Kiek vėliau nuostabus parkas su didžiule inkarų ekspozicija, džiunglių takais vaikams ir kitomis atrakcijomis. Viena rimčiausių – ratais zujantis siaurukas, savo laiku prisidėjęs ir statant pakrantės baterijas. Gaila, bet geležinkelio linija tose vietovėse nebeišlikusi.

“Pasikultūrinę” pajudėjom link 46-os baterijos už miesto kapinių. Karinio miestelio vietoje dabar tik didžiulė pieva ir priešgaisrinio rezervuaro likučiai. Baterijos pozicijos apleistos, bet retkarčiais aptvarkomos talkinant savanoriams entuziastams. Bunkeriuose ir benamių gyventa, ir jų sukaupto turto kalnai likę.

Istorija. 1939 m. 35-as inžinerinis-statybinis batalionas su palapinėmis įsikūrė Vasarnicu gatvės rajone ir pradėjo statyti 4-ių pozicijų 130-mm pakrantės bateriją Nr.46 pabūklams Б-13 (tokią pat kaip ir Lužnioje aut. past.). Karo pradžioje baterija buvo pilnai parengta. Pirmame mūšyje baterija sėkmingai dalyvavo jau 1941 m. birželio 24 d., kai uostą bandė atakuoti vokiečių torpediniai kateriai. Miestas jau nuo 22 dienos buvo bombarduojamas iš oro. Uostas vėl torpedomis buvo puolamas 25-ą dieną, bet baterijos ir pakrantės apsaugos katerių puolimas buvo sustabdytas. Priešas paleido kelias torpedas iš toli ir atsitraukė, trys torpedos atsitrenkė į molą. 26-ą dieną baterija, kartu su 35-o statybininkų bataliono kareiviais sunaikino priešo oro desantą. 28-ą dieną, klausydami nurodymo palikti uostą, išplaukė 16-a laivų, o artileristai susprogdino pabūklus ir paliko miestą.

Seni vietiniai gyventojai pasakoja, kad pakrantės baterijas sovietų kariai paliko labai greitai, net krosnyse palikę karštą duoną.

Po vizito Ventspilyje patraukėm link Liepojos ieškoti nakvynės. Nenorėdami miegoti tiesiog miške užsukom į kempingą netoli Jūrkalne. Mūsų nustebimui nakvynė kainavo po 1 Latvijos latą už asmenį ir dar vieną sumokėjom už malkas – ne sezonas, nors apsistojusių žvejų netrūko. Nakvojom palapinėje, bet mum pasisekė oras dar nebuvo šaltas.

Ventspilio molas

Švyturys

Grįžtantis žvejų laivelis

Ventspilio talismanas ir milžiniškas tanklaivis

Dekoracija

Apžvalgos aikštelė prie molo

Vaizdas iš apžvalgos aikštelės

Siauruko bėgiai

Siaurukas suka ratą

Garas

Stotelė

Inkarų ekspozicija

Retesnis trofėjus

"1941-1945 užmuštiems Ventspilio žydams"

46-os Ventspilio baterijos žemėlapis

Entuziastų išvalyta pozicija

Entuziastų išvalyta pozicija

Instrukcijos

Laipsniai

Apleista pozicija

Apleista pozicija

Apleista pozicija

Tolimačio bokštelis

Vaizdas iš vidaus

Rėmelis

Viduje

Pakrantė ties Jūrkalne

Pakrantė ties Jūrkalne

Pakrantė ties Jūrkalne

Žvejas

Pakrantė ties Jūrkalne

Karšto maisto katiliukas

Saulėlydis

Paskutiniai kilometrai. Pavilosta. Liepoja

Gerai papusryčiavę pajudėjom toliau. Sustojom apžiūrėti restauruoto medinio tilto Labrags gyvenvietėje. Pasivaikščiojom Pavilosta paplūdymiu, kur jūroje guli didžiulis akmuo ir “auga” medis su kūkuojančiu laikrodžiu. Kitoj upės pusėj bandėm ieškoti sovietinių įtvirtinimų, radom tik keletą griuvėsių – tokie jau netvirti statiniai.

Pasiekę Liepoją aplankėm šiaurinius fortus (1-ą ir 2-ą pakrantės baterijas), pasivaikščiojom iki 23-ios baterijos, statytos prieš II-ą pasaulinį. Nuvažiavę į Karosta (Liepojos rajonas), buvom smagiai nustebinti, nes pasukamas tiltas jau buvo visiškai atnaujintas ir veikiantis. Paliekant Liepoją sustojom paskutinį kartą – 27-oj pakrantės baterijoj, įsiropštėm į tolimačiom bokštelį. Apie 23-ią ir 27-ą baterijas jau pasakojau ir dar daugiau papasakosiu po kito vizito į Liepoją.

Medinis tiltas, Labraga

Pāvilosta Jūrakmens

Pakrantė prie Pavilosta

"Medis"

Ką gegutė iškūkuos?

"spąstai"

Liepojos baterija Nr.2

Požemiai

Požemiai

Požemiai

Požemiai

Durys

Negailestinga jūra

Pabūklo tvirtinimo varžtai

23-ios baterijos 1-a pozicija

Rekonstruotas O. Kalpaka tiltas

Rekonstruotas O. Kalpaka tiltas

27-os baterijos tolimačio bokštely

Vizirio fundamentas

Puikus matomumas

Skiriamieji ženklai

Skiriamieji ženklai

Skiriamieji ženklai

Aukštyn

Kelionės dalyvių autoportretas

Tikiuosi patiko. Iki!

]]> http://d2d.lt/2010/01/05/kelione-po-apleistus-latvijos-karinius-objektus-2009-09/feed/ 2 http://d2d.lt/2010/01/01/vilnius-po-naujuju-sutikimo/ http://d2d.lt/2010/01/01/vilnius-po-naujuju-sutikimo/#comments Fri, 01 Jan 2010 16:40:52 +0000 Donatas http://d2d.lt/?p=406

Gedimimo prospektas 2010-01-01

Buvau išėjęs pamankštint kojų ir su sena skaitmenine “muiline” užfiksavau tokį Gedimino prospektą.

Mėnulis 19 val. 47 min.

Mėnulis 21 val. 09 min.

Mėnulis 21 val. 25 min.

Su naujais, tikėsimės geresniais, metais!

Vakar per tirštoką debesų sluoksnį galėjom stebėti gana menką mėnulio užtemimą…

Beje, dar kartą įsitikinau, kad negalima pasitikėti žiniasklaida. Per TV3 žinias apie 19 valandą skelbė, kad jau už keliolikos minučių pamatysim šitą reiškinį, deja užtemimo reikėjo palaukti porą valandų. 21 val. 23 minučių jis buvo didžiausias.